Etiniai įsilaužėliai, taip pat žinomi kaip baltųjų skrybėlių įsilaužėliai arba įsiskverbimo tikrintojai, yra kibernetinio saugumo profesionalai, kurie teisėtai ir etiškai įsiskverbia į kompiuterių sistemas, tinklus, programas ir kitas technologijų infrastruktūras, kad nustatytų saugumo spragas, kad pataisytų jas, kol piktybiniai veikėjai negalės jomis pasinaudoti.. Pagrindinis jų tikslas yra atskleisti trūkumus, kuriuos piktybiški užpuolikai galėtų išnaudoti, ir padėti organizacijoms sustiprinti savo apsaugą, kad būtų išvengta kibernetinių atakų.
Jie naudoja metodus, kuriems reikalingas gilus sistemų, programavimo, tinklų kūrimo ir saugos principų supratimas.
Trumpai pateiksime tokių technikų pavyzdžius.
Atvirkštinė inžinerija
Atvirkštinė inžinerija apima programinės įrangos ar sistemų dekonstrukciją, kad suprastų jų vidinį veikimą. Baltosios kepurės naudoja atvirkštinę inžineriją kenkėjiškoms programoms analizuoti, pažeidžiamumui atrasti ir pataisoms apsisaugoti nuo galimų atakų kurti.
Šis procesas padeda suprasti pagrindinę kodo struktūrą, algoritmus, protokolus ir testuojamos sistemos funkcijas. Tai apima dvejetainių duomenų analizę, kodo išardymą ir sistemos elgsenos tyrimą. Nagrinėdami šį kodą, jie siekia nustatyti galimas saugumo spragas, spragas ar nedokumentuotas funkcijas, kuriomis galėtų pasinaudoti užpuolikai.
Atvirkštinė inžinerija reikalauja techninių žinių programavimo, surinkimo kalbos, derinimo ir gilaus sistemos architektūros supratimo. Etiški įsilaužėliai naudoja įvairius įrankius ir metodus, pvz., išardiklius, dekompiliatorius, derinimo priemones ir specializuotus programinės įrangos analizės įrankius, kad padėtų atlikti atvirkštinės inžinerijos procesą.
Išnaudokite plėtrą
Etiški įsilaužėliai kuria arba modifikuoja programinės įrangos išnaudojimus, kad išnaudotų sistemos pažeidžiamumą, atlikdami nuodugnius vertinimus, kad nustatytų trūkumus. Jie kuria pritaikytus išnaudojimus, išbando jų poveikį ir dažnai kuria koncepcijos įrodymo demonstracijas, kad parodytų galimas rizikas, kurias gali panaudoti užpuolikas, norėdamas pažeisti sistemą. Griežtas testavimas padeda suprasti pažeidžiamumo sunkumą, padeda kurti mažinimo strategijas ir sistemos apsaugos pataisas.
Socialinė inžinerija
Šis metodas apima manipuliavimą asmenimis, siekiant gauti neskelbtinos informacijos arba prieigą prie saugių sistemų. Pažangūs etiški įsilaužėliai naudoja psichologines taktikas, tokias kaip sukčiavimas, pretekstas ar kibimas, kad išnaudotų žmonių pažeidžiamumą ir gautų neteisėtą prieigą.
Socialinė inžinerija apima manipuliavimą žmogaus psichologija, siekiant apgauti asmenis ar grupes, kad jie atliktų veiksmus arba atskleistų konfidencialią informaciją, kuri kelia pavojų saugumui. Jis nesiremia techniniais pažeidžiamumu, bet išnaudoja žmonių elgesį ir tendencijas. Baltos kepurės naudoja socialinę inžineriją, kad patikrintų saugumo kontrolės efektyvumą ir šviestų žmones apie galimą riziką. Metodai apima sukčiavimo el. laiškus, pretekstą (klaidingų scenarijų kūrimas informacijai išgauti) ir kibimą (taikinių viliojimas su atlygiu). Tikslas – didinti sąmoningumą, stiprinti gynybą ir sušvelninti žmogiškąjį faktorių saugumo pažeidimuose.
Neryškus
Fuzzing – tai technika, naudojama programinės įrangos, tinklų ar sistemų pažeidžiamumui aptikti, įvedant didžiulius atsitiktinių ar netikėtų duomenų kiekius, kad suaktyvintų netikėtą elgesį. Šiuo metodu siekiama rasti klaidas, gedimus ar galimus saugos trūkumus, atsiradusius dėl netinkamų ar netikėtų įvesties.
Pavyzdžiui, žiniatinklio programoje neryškus įrankis gali įvesti įvairius simbolių, simbolių ar netikėtų duomenų derinius į įvesties laukus, pvz., prisijungimo formas, paieškos juostas arba duomenų įkėlimo skyrius. Jei programa užstringa, elgiasi netikėtai arba atskleidžia klaidas, tai rodo galimą pažeidžiamumą.
Panašiai tinklo protokoluose arba failų formatuose „fuzzing“ reiškia netinkamai suformuotų arba netikėtų paketų arba failų siuntimą į sistemą, kad būtų galima stebėti, kaip ji reaguoja. Jei sistema sugenda arba elgiasi neįprastai, tai rodo pažeidžiamumą, kurį gali išnaudoti užpuolikai.
Etiški įsilaužėliai naudoja neaiškius įrankius ir metodus, kad nustatytų ir ištaisytų šias silpnybes, kol piktybiniai užpuolikai gali jais pasinaudoti, taip pagerindami bendrą sistemų ir programų saugumą.
Nulinės dienos išnaudojimai
Etiški įsilaužėliai ieško ir kartais kuria pažeidžiamumų, kurių programinės įrangos pardavėjas ar kūrėjas nežino, išnaudojimus. Šie pažeidžiamumai, žinomi kaip zero-days, gali būti labai vertingi tiek užpuolikams, tiek gynėjams, nes norint juos pašalinti, reikia nedelsiant imtis veiksmų.
Prasiskverbimo testas (rašiklio testavimas)
Etiški įsilaužėliai imituoja realaus pasaulio atakas, kad patikrintų sistemų, tinklų ar programų saugumą. Jie naudoja įvairius įrankius ir metodikas, kad įvertintų saugos priemonių efektyvumą ir nustatytų silpnąsias vietas prieš piktybiniams užpuolikams jas išnaudojant.
Steganografijos ir kriptografijos analizė
Pažangūs etiški įsilaužėliai gilinasi į steganografiją, duomenų slėpimą kituose failuose ir kriptografiją, analizuoja šifravimo metodus ir nustato trūkumus, kad užtikrintų saugumą. komunikacijos kanalai.
Belaidžio tinklo atakos
Etiški įsilaužėliai tyrinėja belaidžių tinklų, įskaitant „Wi-Fi“, „Bluetooth“ ar RFID, spragas, kad nustatytų šifravimo, autentifikavimo protokolų ir konfigūracijos nustatymų trūkumus.
Etiški įsilaužėliai veikia neperžengdami įstatymų nustatytų ribų ir prieš atlikdami bet kokius saugumo vertinimus gauna tinkamą leidimą. Jų darbas yra labai svarbus padedant organizacijoms aktyviai nustatyti ir pašalinti saugumo trūkumus, taip sumažinant kibernetinių grėsmių riziką ir apsaugant jautrią informaciją nuo neteisėtos prieigos ar išnaudojimo.
Code Labs Academy Cybersecurity Bootcamp: mokykitės kibernetinio saugumo internete su finansavimu
