DI ir darbo rinka Europoje: kurie įgūdžiai bus svarbiausi 2026 metais?

Įvadas

Dirbtinis intelektas Europos darbovietėse jau nebėra tolima ateities tendencija. Jis dabar keičia tai, kaip ieškome darbo, kaip atliekame užduotis ir už kokius įgūdžius darbdaviai yra pasirengę mokėti. DI ir darbo rinkos santykis kelia daug emocijų, tačiau paplitęs įsitikinimas, kad dirbtinis intelektas tiesiog pakeičia žmones, neatitinka to, ką rodo Europos duomenys.

Tikrovė yra sudėtingesnė. DI iš tiesų skverbiasi į Europos įmones, tačiau labai netolygiai. Jo poveikis labiausiai matyti ne masiniuose atleidimuose, o kintančiame darbo turinyje. Be to, darbdavių reikalavimai keičiasi greičiau, nei spėja atsinaujinti darbo skelbimai. Remdamiesi Europos institucijų ir tarptautinių darbo rinkos organizacijų tyrimais, apžvelgiame, kas iš tikrųjų vyksta Europos darbo rinkoje 2026 metais, kokie ateities įgūdžiai tampa svarbesni ir ką tai reiškia jums, jei norite išlikti konkurencingi.

Svarbiausia trumpai:

• ES darbe generatyvųjį DI vidutiniškai naudoja 32 proc. dirbančiųjų, o JAV 43 proc.
• Tyrimai nerodo, kad DI diegiančiose įmonėse mažėtų užimtumas. Priešingai, darbo našumas jose išauga vidutiniškai apie 4 proc.
• Labiausiai keičiasi administracinis ir biuro darbas bei paprastų tekstų rengimas.
• Darbdaviai vertina kritišką DI naudojimą, darbą su duomenimis, bendravimą ir gebėjimą prisitaikyti.

Kaip DI keičia darbo rinką Europoje

DI naudoja vis daugiau žmonių, tačiau Europa vis dar atsilieka nuo Jungtinių Valstijų. Pagal 2024 m. Eurofound atliktą Europos darbo sąlygų tyrimą, apėmusį 35 šalis, generatyvųjį DI darbe naudojo apie 12 proc. dirbančiųjų. Skirtingose šalyse ši dalis svyravo nuo mažiau nei 3 proc. iki beveik ketvirtadalio darbo jėgos.

Atskiras Europos Komisijos tyrimas, atliktas 2026 m. pradžioje, parodė, kad šiek tiek daugiau nei pusė europiečių vienokia ar kitokia forma naudoja DI, o maždaug kas ketvirtas jį naudoja būtent darbe. Dažniausiai DI naudoja vadovai, specialistai ir aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės. Tas pats dėsningumas kartojasi daugelyje tyrimų.

Įmonių lygmeniu Europos centrinio banko (ECB) apklausa, kurioje dalyvavo 5 000 įmonių, parodė, kad dviejuose trečdaliuose iš jų darbuotojai naudoja DI. Vis dėlto daug kas priklauso nuo įmonės dydžio: DI naudoja beveik 90 proc. įmonių, turinčių bent 250 darbuotojų, ir tik 60 proc. įmonių, kuriose dirba mažiau nei dešimt žmonių. Be to, ES ir JAV palyginimas, kurį 2026 m. paskelbė Ekonominės politikos tyrimų centras (CEPR) ir Sent Luiso federalinis rezervų bankas, parodė, kad 2026 m. pradžioje generatyvųjį DI darbe naudojo 43 proc. amerikiečių, o ES vidurkis siekė 32 proc. Tarp tirtų Europos šalių šis rodiklis svyravo nuo 26 proc. Italijoje iki 36 proc. Jungtinėje Karalystėje.

Svarbu ir tai, kad Europos investicijų banko (EIB) tyrimas, apėmęs daugiau kaip 12 000 įmonių, parodė, jog DI diegimas ES vidutiniškai padidino darbo našumą maždaug 4 proc. Kartu nerasta jokių įrodymų, kad trumpuoju laikotarpiu būtų sumažėjęs užimtumas. Didžiausią naudą gavo vidutinės ir didelės įmonės, galėjusios kartu investuoti į darbuotojų mokymą ir duomenų infrastruktūrą.

Kurias profesijas keičia dirbtinis intelektas?

DI nenaikina ištisų profesijų, bet pirmiausia keičia tai, iš kokių užduočių susideda darbas. Analizės, paremtos ES darbo jėgos tyrimo duomenimis (Lietuvoje jis vadinamas gyventojų užimtumo tyrimu ir jį atlieka Valstybės duomenų agentūra), rodo, kad DI poveikis didžiausias profesijose, kuriose vyrauja protinės ir nerutininės analitinės užduotys, o mažiausias fizinio darbo pareigybėse. Labiausiai paveiktos administracinės ir biuro užduotys bei paprastas turinio kūrimas, nes generatyviojo DI įrankiai jau geba rašyti tekstus, apibendrinti dokumentus ir atlikti įprastą duomenų įvedimą.

Šiuos pokyčius tikriausiai stipriausiai jaučia absolventai ir karjerą pradedantys žmonės. Įdarbinimo platformos Handshake 2026 m. atliktas Europos studentų ir darbdavių tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė darbdavių tikisi, jog DI pakeis reikalavimus pradedančiųjų pareigybėms ir padidins bendravimo įgūdžių svarbą. Europos absolventai savo karjeros perspektyvas vertina vis pesimistiškiau. Viena iš priežasčių yra DI, kita yra apskritai arši konkurencija dėl darbo vietų. Tačiau didelę įtaką daro ir ekonominė padėtis bei darbdavių atsargumas samdant naujus darbuotojus, todėl tiksliai išskirti vien DI poveikį sunku.

Platesnį kontekstą suteikia jaunimo nedarbo duomenys. Eurostato duomenimis, 2026 m. viduryje jaunimo nedarbas euro zonoje siekė apie 14,8 proc., o visoje ES apie 15,5 proc. Vis dėlto skirtumai tarp šalių dideli: nuo maždaug 7,5 proc. Vokietijoje iki daugiau kaip 25 proc. kai kuriose Pietų Europos šalyse. Jie tiek pat atspindi profesinio mokymo sistemų ir darbo rinkų sandaros ypatumus, kiek ir DI poveikį.

Naujos su DI susijusios profesijos

DI ne tik griauna įprastą tvarką, bet ir kuria visiškai naujas darbo rūšis. Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) 2025 m. ataskaitoje apie darbo vietų ateitį, parengtoje remiantis daugiau kaip 1 000 darbdavių iš 55 ekonomikų atsakymais, prognozuojama, kad iki 2030 m. pasaulyje atsiras 170 mln. naujų darbo vietų, o 92 mln. išnyks. Grynasis prieaugis sudarys 78 mln. darbo vietų. Pasak ataskaitos, DI ir mašininio mokymosi specialistai yra tarp sparčiausiai augančių profesijų.

Europoje auga ne tik DI inžinierių ir duomenų analitikų, bet ir žmonių, gebančių sujungti technologijų ir verslo pasaulius, paklausa. Tai yra, pavyzdžiui, DI įrankių diegimo koordinatoriai, DI užklausų ir darbo procesų kūrėjai, duomenų valdymo specialistai ir darbuotojai, prižiūrintys DI padedant priimamus sprendimus reguliuojamuose sektoriuose, tokiuose kaip finansai ar sveikatos priežiūra. Nuolatinis trūkumas išlieka kibernetinio saugumo srityje. Nacionalinės institucijos visoje Europoje praneša apie tūkstančius neužimtų darbo vietų, o plintant DI didėja ir sritis, kurią įmonės turi apsaugoti nuo atakų.

Ateities įgūdžiai: kurie techniniai įgūdžiai tampa vertingesni?

Pagal PEF pasaulinius duomenis sparčiausiai auga DI ir didžiųjų duomenų analizės įgūdžių paklausa. Iš karto po jų rikiuojasi kompiuterių tinklai ir kibernetinis saugumas, taip pat bendrasis technologinis raštingumas. Tai pasauliniai duomenys, tačiau jie sutampa su Europos darbo rinkos tyrėjų išvadomis, įskaitant Europos profesinio mokymo plėtros centro (Cedefop) atliktus ES darbuotojų DI įgūdžių tyrimus. Juose matyti didėjanti atskirtis tarp DI įgūdžių, kurių nori darbdaviai, ir tų, kuriuos turi dabartinė darbo jėga.

Praktiškai tai nereiškia, kad kiekvienas darbuotojas turi tapti mašininio mokymosi inžinieriumi. Daugumai žmonių svarbesni kiti techniniai įgūdžiai: gebėjimas efektyviai dirbti su DI įrankiais, jų ribotumų supratimas ir gebėjimas kritiškai vertinti DI sugeneruotus rezultatus, užuot jais aklai pasitikėjus.

Kodėl svarbūs darbo su duomenimis įgūdžiai

Gebėjimas dirbti su duomenimis yra daugumos aptartų pokyčių pagrindas. Nesvarbu, ar darbas susijęs su rinkodara, finansais, veiklos valdymu ar klientų aptarnavimu, darbdaviai vis dažniau tikisi, kad darbuotojai gebės interpretuoti duomenis, pastebėti klaidas ar šališkumą DI parengtose analizėse ir priimti faktais, o ne vien nuojauta grįstus sprendimus.

Tai viena iš priežasčių, kodėl analitinis mąstymas pagal PEF nuolat yra tarp svarbiausių įgūdžių laikotarpiu iki 2030 m., šalia DI ir didžiųjų duomenų. Šie dalykai susiję. Kai DI įrankiai perima vis daugiau mechaninio darbo su duomenimis, žmogaus vertė persikelia į gebėjimą įvertinti, ką duomenys reiškia ir kokių veiksmų iš jų reikia imtis.

Kodėl minkštieji įgūdžiai vis dar svarbūs

Nepaisant technologinių pokyčių, duomenys nepatvirtina teiginio, kad minkštieji įgūdžiai praranda svarbą. Daugelis tyrimų rodo greičiau priešingą tendenciją. PEF analizės nuosekliai patvirtina, kad kūrybinis mąstymas, atsparumas, lankstumas ir gebėjimas prisitaikyti, taip pat smalsumas ir mokymasis visą gyvenimą tampa vis svarbesni kartu su techniniais įgūdžiais ir jų neišstumiami.

Tai logiška. Kai DI perima vis daugiau įprastų analizės ir rašymo užduočių, santykinai vertingesnės tampa tipiškai žmogiškos užduotys, tokios kaip sudėtingų sprendimų priėmimas, bendravimas su suinteresuotosiomis šalimis, etinis mąstymas ir vadovavimas. Viena Europos programinės įrangos įmonė, įdarbinanti pradedančiuosius programuotojus projektams ES klientams, tai pasakė be užuolankų. Išmokyti rašyti geras užklausas dirbtiniam intelektui palyginti nesunku, tačiau tai, ar naujam darbuotojui seksis, iš tikrųjų lemia gebėjimas aiškiai bendrauti, priimti grįžtamąjį ryšį ir pritapti prie komandos.

Ko darbdaviai ieško 2026 metais

Europos darbdaviai, atrodo, mažiau dėmesio skiria konkretiems DI sertifikatams ir daugiau tam, kaip kandidatas mąsto ir kaip greitai prisitaiko. Įmonių apklausose kartojasi kelios temos: įrodytas gebėjimas atsakingai ir kritiškai naudoti DI įrankius, geri rašytinio ir žodinio bendravimo įgūdžiai, konkretūs darbo rezultatai (darbų aplankas ar įgyvendinti projektai, o ne vien diplomai) ir įrodymai, kad kandidatas greitai mokosi naujose situacijose.

Kartu kai kurie atrankos specialistai atkreipia dėmesį į konkrečias į darbo rinką ateinančių žmonių spragas, pavyzdžiui, profesinio bendravimo ir elementaraus darbo su dokumentais srityse. Tai rodo, kad pagrindiniai darbo įgūdžiai, o ne vien DI išmanymas, vis dar tikrai išskiria kandidatus. Ypač tai aktualu absolventams, kurie konkuruoja dėl vis mažesnio skaičiaus pradedančiųjų pareigybių darbo rinkoje, kurią formuoja tiek DI diegimas, tiek bendras ekonominis atsargumas.

Kaip pasiruošti darbo rinkos pokyčiams

Geriausias pasiruošimas jums nebūtinai yra visiškas karjeros pakeitimas ir perėjimas į techninę DI pareigybę. Svarbiau išmokti gerai naudotis savo srityje naudingais DI įrankiais, stiprinti vis dar paklausius minkštuosius įgūdžius ir sekti, kaip keičiasi darbdavių lūkesčiai.

Nuo ko pradėti? Užuot vengę generatyviojo DI įrankių, išmokite juos sąmoningai ir kritiškai naudoti dabartiniame darbe. Verta kaupti konkrečius savo įgūdžių įrodymus, pavyzdžiui, projektus ir darbų aplanką, užuot pasikliaujant vien sertifikatais. Ugdykite gebėjimą dirbti su duomenimis, net jei duomenys nėra pagrindinė jūsų darbo dalis, ir laikykite bendravimą bei prisitaikymą pagrindiniais profesiniais įgūdžiais, o ne maloniu priedu.

Karjeros keitimas: į ką sutelkti dėmesį?

Jei svarstote pereiti į labiau techninę pareigybę ar darbą, susijusį su DI, tyrimai išskiria kelias sritis, kuriose Europoje yra tikra ir ilgalaikė paklausa: su duomenimis susijusias pareigybes, kibernetinį saugumą ir pareigybes, kuriose techninės žinios derinamos su konkrečios srities išmanymu, pavyzdžiui, finansų, sveikatos priežiūros ar viešojo sektoriaus. Bendri teiginiai apie „DI įgūdžius“ darbdaviams svarbūs mažiau nei konkretus, įrodomas gebėjimas DI įrankiais išspręsti realią verslo problemą.

Realiai įvertinkite ir tam reikalingą laiką. Kai kuriose Europos šalyse pradedančiųjų IT specialistų atranka gerokai sulėtėjo, todėl darbų aplankas, praktinė projektų patirtis ir ryšiai pasirinktoje srityje gali būti ne mažiau svarbūs nei bet kuris atskiras sertifikatas. Jei svarstote persikvalifikavimą, Lietuvoje padėti gali ir Užimtumo tarnybos siūlomos profesinio mokymo galimybės.

Išvados: DI ir darbo rinka 2026 metais

Europos institucijų duomenys rodo kur kas sudėtingesnį vaizdą, nei siūlo abi kraštutinės pozicijos diskusijoje apie DI ir darbo vietas. Dirbtinis intelektas Europoje iš tiesų plinta, nors vis dar lėčiau nei JAV, ir keičia daugelio profesijų turinį, užuot masiškai naikinęs darbo vietas. Protingai investuojančios įmonės pasiekia realų našumo augimą, o šalia kintančių profesijų atsiranda visiškai naujų. Taigi dirbtinis intelektas ir darbo rinka yra glaudžiai susiję, tačiau pokyčiai vyksta palaipsniui.

Darbuotojams išvada aiški: užuot panikavus, verta prisitaikyti. Geriausiai 2026 metams ir vėlesniems metams pasiruošę bus tie, kurie užtikrintai naudojasi DI įrankiais ir kartu ugdo gebėjimus, kurių jokia dabartinė DI sistema negali visiškai pakeisti: gebėjimą įvertinti situaciją, bendrauti ir prisitaikyti.

Šaltiniai

• Generatyvusis DI darbe: nuo poveikio iki naudojimo Europos darbovietėse, Eurofound, remiantis 2024 m. Europos darbo sąlygų tyrimu
• DI naudojimo atskirtis: kas laimi, kas ne ir ką tai reiškia darbuotojams, Europos Komisija
• Dirbtinis intelektas: draugas ar priešas šiandienos Europos įdarbinimui?, Europos centrinis bankas
• DI naudojimo skirtumai Europoje ir JAV, Ekonominės politikos tyrimų centras (CEPR)
• Kaip DI veikia našumą ir užimtumą Europoje, Ekonominės politikos tyrimų centras (CEPR)
• DI diegimas, našumas ir užimtumas: Europos įmonių duomenys, Europos investicijų bankas
• Darbo vietų ateities ataskaita 2025, Pasaulio ekonomikos forumas
• Eurostatas, ES darbo jėgos tyrimas ir jaunimo nedarbo duomenys (2026)
• Europos talentų perspektyvos: 2026 m. absolventai DI ekonomikoje, Handshake