Šiuolaikinėje į technologijas orientuotoje visuomenėje asmenims, norintiems patekti į IT pramonę, būtinas esminis programavimo kalbų supratimas. Programavimo kalbos yra programinės įrangos kūrimo pagrindas, įgalinančios programuotojus teikti tikslias instrukcijas kompiuteriams atlikti paskirtas užduotis. Šiame straipsnyje bus nagrinėjamos programavimo kalbos ir jų svarba technologijų pramonėje, įvairūs galimų programavimo kalbų tipai ir kai kurios populiarios kalbos, kurių reikia mokytis norint sėkmingai dirbti technologijų srityje.
Supratimas apie programavimo kalbas
Programavimo kalbą sudaro programuotojų sukurtos instrukcijos, skirtos nukreipti kompiuterį atlikti tam tikras užduotis. Šios instrukcijos, paprastai suvokiamos kaip sudėtingas kodas, laikosi atskiros sintaksės, būdingos kiekvienai programavimo kalbai, ir yra būtinos programinės įrangos kūrimo ir įvairių skaičiavimo užduočių įrankiai.
Programavimo kalbų svarba IT pramonėje
Pradedant dirbti IT pramonėje, būtina derinti techninius ir netechninius įgūdžius. Programavimo įgūdžiai ypač turi didelę reikšmę tarp techninių įgūdžių. Nepriklausomai nuo to, ar jūsų siekiai yra programinės įrangos kūrimas, duomenų mokslas ar sistemos administravimas, geras programavimo kalbų mokėjimas yra pagrindinis jūsų įgūdžių repertuaro reikalavimas.
Kas yra programavimo kalbos?
Terminas „programavimo kalbos“ apima įvairias kalbas, kurių kiekviena yra pritaikyta konkretiems tikslams ir funkcijoms. Asmenims, siekiantiems karjeros technologijų pramonėje, labai svarbu suvokti programavimo kalbų pagrindus.
Žemo lygio ir aukšto lygio programavimo kalbos
Programavimo kalbos pirmiausia skirstomos į dvi kategorijas: žemo lygio ir aukšto lygio kalbas. Ši klasifikacija pagrįsta jų abstrakcijos lygiu ir naudojimo paprastumu.
Supratimo lygis
– Aukšto lygio programavimo kalbos: šios kalbos sukurtos palengvinti žmogaus supratimą, pasižymi supaprastinta sintaksė ir abstrakčiu pobūdžiu, kuris padidina patogumą vartotojui.
- Žemo lygio programavimo kalbos: šios programavimo kalbos yra labiau panašios į mašininį kodą, todėl žmonės jas supranta sudėtingiau. Jie siūlo mažesnius abstrakcijos sluoksnius ir didesnę aparatinės įrangos kontrolę.
Lengvas derinimas
– Aukšto lygio kalbos: šios programavimo kalbos siūlo paprastesnį derinimo procesą dėl aiškaus skaitomumo ir paprastos sintaksės, palengvinančios klaidų identifikavimą ir ištaisymą.
– Žemo lygio kalbos: tačiau šios kalbos kelia didesnį iššūkį. Derinimas gali būti sunkesnis dėl jų sudėtingumo ir artumo mašininiam kodui. Klaidų nustatymas reikalauja daugiau patirties.
Atminties efektyvumas
– Aukšto lygio kalbos: šios kalbos gali būti lėtesnės dėl aukštesnio abstrakcijos lygio.
- Žemo lygio kalbos: šios programavimo kalbos pasižymi didesniu atminties efektyvumu ir greitesniu programų vykdymu, nes yra artimos mašininiam kodui.
Suderinamumas
– Aukšto lygio kalbos: šios kalbos paprastai yra kelių platformų, leidžiančios vykdyti tą patį kodą įvairiose operacinėse sistemose.
– Žemo lygio kalbos: šios kalbos dažnai susietos su tam tikrais įrenginiais, t. y. jos priklauso nuo įrenginio, todėl jų taikymas ribojamas konkrečiose platformose.
Vertimas
– Aukšto lygio kalbos: norint išversti kodą į mašininiu būdu skaitomas instrukcijas, reikalingas vertėjas arba kompiliatorius.
– Žemo lygio kalbos: jose naudojamas surinkėjas, skirtas versti į mašininį kodą.
Naudojimas
- Aukšto lygio kalbos: šios programavimo kalbos plačiai naudojamos kuriant programinę įrangą dėl savo paprastumo ir nepriklausomybės nuo platformos.
– Žemo lygio kalbos: mažiau paplitusios ir paprastai skirtos sistemos programavimui ir aparatinės įrangos manipuliavimui.
Programavimo kalbų pasaulio tyrinėjimas
Kalbant apie programavimo kalbas, yra daugiau nei 700 parinkčių, kurių kiekviena turi savo unikalias funkcijas ir programas. Kad geriau suprastumėte, suskirstykime keletą pagrindinių kalbų tipų.
Procedūrinio programavimo kalbos
Procedūrinės programavimo kalbos laikosi struktūrizuoto, laipsniško požiūrio į problemų sprendimą. Jie naudoja procedūras, paprastai žinomas kaip įprastas arba paprogrames, kurios apima skaičiavimo žingsnių rinkinį, skirtą konkrečiai užduočiai atlikti. Tokia kalba teikia pirmenybę galutinei veiksmų tvarkai, kad būtų pasiektas numatytas tikslas. Įtraukus veiksmų seką, tai leidžia aiškiai ir glaustai suprasti procesą, kad būtų pasiektas norimas rezultatas.
Pavyzdžiai:
-
BASIC: pradedantiesiems skirtas universalus simbolinis instrukcijos kodas, sukurtas taip, kad būtų patogu naudoti.
-
C: galinga sistemos programavimo kalba.
-
FORTRAN: formulių vertimas, daugiausia naudojamas moksliniams skaičiavimams.
-
Java: plačiai naudojama kuriant įmonės masto programas.
-
Pascal: kalba, skatinanti gerą programavimo praktiką.
Funkcinio programavimo kalbos
Funkcinių programavimo kalbų pagrindas yra matematinės funkcijos. Šiose kalbose pagrindinis dėmesys skiriamas funkcijų taikymui, siekiant išvengti kintančių būsenų ir kintančių duomenų. Pagrindinis dėmesys sutelkiamas į tai, ką reikia išspręsti, o ne į jų sprendimo metodą, todėl skatinama sukurti kodą, kuris būtų labiau nuspėjamas ir mažiau linkęs į klaidas.
Pavyzdžiai:
-
Common Lisp: žinomas dėl savo galingos makrokomandos sistemos.
-
Haskell: pabrėžia grynumą ir tingumą.
– F#: „Microsoft“ kalba, palaikanti pirmiausia funkcinį programavimą.
-
Clojure: šiuolaikiška, dinamiška ir funkcionali Lisp tarmė.
-
Elm: funkcinė kalba, skirta priekiniam kūrimui.
Objektinio programavimo kalbos
Objektinio programavimo (OOP) kalbos sutelkia dėmesį į objektus, o ne į veiksmus. Objektai yra klasių egzemplioriai, susidedantys iš duomenų ir metodų. OOP kalbos pabrėžia kodo pakartotinį naudojimą ir moduliškumą per tokius principus kaip paveldėjimas, inkapsuliavimas ir polimorfizmas.
Pavyzdžiai:
-
Python: žinomas dėl skaitomumo ir paprastumo.
-
Java: tvirta, nešiojama ir plačiai naudojama kalba.
-
C#: sukurta Microsoft, plačiai naudojama .NET sistemoje.
-
Ruby: žinomas dėl savo elegantiškos sintaksės, dažnai naudojamas kuriant žiniatinklius.
-
PHP: plačiai naudojamas serverio scenarijui kurti.
Scenarijų programavimo kalbos
Scenarijų kalbos dažniausiai naudojamos užduotims automatizuoti ir esamų programų funkcionalumui pagerinti. Šios kalbos paprastai yra interpretuojamos, o ne kompiliuojamos, todėl jos idealiai tinka funkcijoms, kurias reikia atlikti greitai.
Pavyzdžiai:
– JavaScript / ECMAScript: standartinė žiniatinklio kūrimo kalba.
-
PHP: populiari žiniatinklio serverio scenarijų kalba.
-
Python: dėl savo paprastumo ir skaitomumo taip pat naudojamas scenarijui kurti.
– Ruby: dažnai naudojamas žiniatinklio programoms.
- Perl: žinomas dėl savo teksto apdorojimo galimybių.
Loginio programavimo kalbos
Loginės programavimo kalbos, pagrįstos formalia logika, suteikia programuotojams galimybę pateikti deklaratyvius teiginius ir leisti mašinai atlikti reikalingus veiksmus tikslui pasiekti. Šios kalbos ypač naudingos sprendžiant sudėtingas problemas, susijusias su apribojimais ir taisyklėmis.
Pavyzdžiai:
-
Absys: viena iš pirmųjų loginio programavimo kalbų.
-
ALF: kalba, jungianti funkcinį ir loginį programavimą.
-
ASP (atsakymų rinkinio programavimas): deklaratyvaus programavimo forma, orientuota į sudėtingas kombinatorinės paieškos problemas.
-
Alisa: naujoviška kalba, integruojanti lygiagretųjį, suvaržytą ir funkcinį programavimą.
-
Alma-0: sujungia būtinąsias ir loginio programavimo funkcijas.
Populiarios programavimo kalbos, kurių reikia mokytis
Kelių programavimo kalbų įvaldymas yra labai svarbus siekiant sėkmės technologijų pramonėje. Toliau pateikiamos kelios plačiai pripažintos kalbos, kurios gali žymiai padidinti jūsų galimybes:
– JavaScript: plačiai naudojamas žiniatinklio kūrimui.
-
Python: žinomas dėl savo paprastumo ir universalumo.
-
Go: populiarus dėl efektyvaus tuo pačiu metu atliekamų užduočių tvarkymo.
-
Java: pagrindinė įmonės aplinkos atrama.
– Kotlin: vis dažniau naudojamas kuriant „Android“.
-
PHP: dažniausiai naudojamas serverio scenarijui kurti.
-
C#: būtina kuriant Windows programas.
– Swift: pageidautina kuriant iOS.
-
R: plačiai naudojamas duomenų analizei.
-
Ruby: žinomas dėl žiniatinklio programų, ypač Ruby on Rails.
-
C ir C++: labai svarbus sistemos ir taikomosios programos programinei įrangai.
– TypeScript: „JavaScript“ superrinkinys, pridedantis statinius tipus.
- MATLAB: naudojamas matematiniams skaičiavimams ir modeliavimui.
– HTML: žiniatinklio turinio pagrindas.
- CSS: būtinas tinklalapių stiliui sukurti.
Norint pradėti klestinčią technologijų karjerą, labai svarbu pasirinkti tinkamą programavimo kalbą. Šis išsamus straipsnis yra išsamus vadovas ir siūlo gilų pasinerti į įvairias programavimo kalbas ir jų praktinį panaudojimą. Pasirinkę kalbą, atitinkančią jūsų siekius ir profesinius tikslus, apsvarstykite galimybę prisijungti prie gerbiamo programavimo kurso, kad patobulintumėte savo sugebėjimus ir įsitrauktumėte į griežtus praktikos užsiėmimus. Code Labs Academy siūlo keletą įkrovos stovyklų, specialiai sukurtų siekiant suderinti jas su nuolat kintančia technologijų pramone. Šis požiūris suteiks jums reikalingų įrankių, reikalingų klestėti nepastoviame technologijų pasaulyje.
