Pasauliui vis labiau pasikliaujant technologijomis, kibernetinis saugumas išlieka labai svarbus asmenims, įmonėms ir vyriausybėms. Didėjant mūsų priklausomybei nuo skaitmeninių platformų, tobulėja ir kibernetinės grėsmės. Šiame straipsnyje pateikiami kai kurie žinomiausi kibernetinio saugumo spragos, kurios suformavo mūsų supratimą apie skaitmeninių grėsmių aplinką. Išnagrinėję šiuos pažeidžiamumus galime geriau suprasti kibernetinio saugumo priemonių svarbą ir vykstančią kovą su skaitmeniniais priešais.
1. Heartbleed (CVE-2014-0160)
Heartbleed (CVE-2014-0160) saugos klaida OpenSSL kriptografijos bibliotekoje, kuri plačiai naudojama ryšiams internete apsaugoti. 2014 m. atrasta „Heartbleed“ leidžia užpuolikams skaityti pažeidžiamų „OpenSSL“ versijų apsaugotų sistemų atmintį ir gali atskleisti neskelbtinus duomenis, tokius kaip raktai, slaptažodžiai ir asmeninė informacija. Plačiai paplitęs „OpenSSL“ reiškė, kad „Heartbleed“ turėjo didelį poveikį, todėl visame internete buvo dedama daug pastangų pažeidžiamumui pataisyti.
2. WannaCry Ransomware Attack
2017 m. gegužės mėn. WannaCry ransomware ataka išplito visame pasaulyje ir užkrėtė daugiau nei 230 000 kompiuterių daugiau nei 150 šalių. Kenkėjiška programa išnaudojo Microsoft Windows, ypač Windows SMB protokolo, žinomo kaip EternalBlue, pažeidžiamumą. WannaCry užšifravo failus užkrėstose sistemose, reikalaudama išpirkos mokėjimų Bitcoin už jų išleidimą. Ataka išryškino programinės įrangos neatnaujinimo pavojų ir niokojantį išpirkos reikalaujančių programų potencialą.
3. „EternalBlue“ (MS17-010)
EternalBlue (MS17-010) – tai programinės įrangos pažeidžiamumo pavadinimas „Microsoft Windows“ operacinėse sistemose. Jį atrado Jungtinių Valstijų nacionalinio saugumo agentūra (NSA), o 2017 m. jį nutekino Shadow Brokers grupė. „EternalBlue“ išnaudoja „Windows“ trūkumą SMB protokolas, leidžianti užpuolikams vykdyti savavališką kodą pažeidžiamose sistemose. Šis pažeidžiamumas buvo „WannaCry“ išpirkos reikalaujančios programinės įrangos atakos kertinis akmuo ir buvo išnaudotas įvairioms kitoms kenkėjiškoms veikloms, pabrėžiant savalaikių programinės įrangos atnaujinimų svarbą.
4. SQL įpurškimas (SQLi)
SQL Injection (SQLi) yra pažeidžiamumo tipas, leidžiantis užpuolikams kištis į užklausas, kurias programa pateikia savo duomenų bazėje. Tai vienas seniausių, bet vis dar paplitusių metodų, kuriuos įsilaužėliai naudoja siekdami neteisėtai prieiti prie sistemų. Užpuolikai gali naudoti SQLi norėdami apeiti prisijungimo mechanizmus, pasiekti neskelbtinus duomenis, keisti duomenų bazės informaciją ir atlikti duomenų bazių administracines operacijas. SQLi pažeidžiamumas parodo esminį saugaus kodavimo praktikos ir įvesties patvirtinimo poreikį.
5. Šmėkla ir tirpimas
Atrasta 2018 m., Spectre (CVE-2017-5753 – Spectre V-1, [CVE-2017-5715](https://en.wikipedia.org/wiki/Meltdown_(security_vulnerability) – Spectre V-2) ir Meltdown ://en.wikipedia.org/wiki/Meltdown_(security_vulnerability)) (CVE-2017-5754) yra aparatinės įrangos pažeidžiamumas, turintis įtakos modernūs mikroprocesoriai, kurie atlieka šakų numatymą ir spekuliacinį vykdymą. Dėl šių pažeidžiamumų užpuolikai gali pavogti kompiuteryje apdorojamus duomenis, pvz., slaptažodžius ir slaptą informaciją, pasinaudojant procesų izoliavimu vienas nuo kito. Spectre ir Meltdown turėjo platų poveikį, paveikė daugybę įrenginių ir reikalauja pataisų tiek programinės, tiek aparatinės įrangos lygiu.
Išvada
Šiame straipsnyje aptartos kibernetinio saugumo spragos yra tik iššūkių, su kuriais susiduriama saugant skaitmeninį turtą ir informaciją, vaizdas. Jie pabrėžia tvirtos kibernetinio saugumo praktikos, įskaitant reguliarius programinės įrangos atnaujinimus, saugų kodavimą ir naujausių grėsmių suvokimą, svarbą. Kadangi kibernetinės grėsmės ir toliau vystosi, taip pat turi tobulėti ir mūsų gynybos nuo jų strategijos. Kova dėl kibernetinio saugumo tebevyksta, o šių garsių pažeidžiamumų suvokimas yra esminis žingsnis apsisaugoti nuo rytojaus skaitmeninių grėsmių.
